Spalis, lapkritis, gruodis – patys niūriausi metų mėnesiai, kai šalta, drėgna ir norisi užsidaryti savo pasaulyje gilesniems būties apmąstymams. Algimantas Švėgžda, nors nuo 35 metų ir sunkiai sirgdamas, turėjo ypatingą valią kurti: paliko rudens ir žiemos apmąstymo vaisius – piešinių ciklus, eskizus, ofortus, iliustracijas. Sunkiai pakildamas iš lovos, jis piešė tai, ką matė pro langą arba tai, kas buvo padėta ant kėdės, rašė laiškus bičiuliams ir artimiesiems, kūrė eilėraščius.

Parodoje vyrauja menininko piešiniai, eskizai. Kai kurie darbai iš ciklų „Rudens ir žiemos meditacijos“ ne kartą matyti, tačiau yra tokių mažųjų piešinių, kurie buvo retai eksponuoti arba visai neeksponuoti. Pateikiamas įspūdingas šešių darbų ciklas „Mano burtai“, Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladžių“ iliustracijas papildo cinko plokštės, nuo kurių spausti atspaudai „Durų rankena“, „Senas peilis“ bei darbo įrankiai – voleliai spaudams, graviravimo akiniai. Šalia bandonijos, kuria grodavo menininkas, ‒ pluoštas ruošiamų spaudai eilėraščių rankraščių, laiškai artimiesiems ir draugams. Ekspozicijoje rasime parodų katalogus ir plakatus, M. Martinaičio knygų „Kukučio baladės“ antrąjį ir trečiąjį leidimus su A. Švėgždos iliustracijomis, fotografo Antano Sutkaus sukurtus A. Švėgždos fotoportretus.

Kolekcijos eksponatai pasiskolinti iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune Grafikos sektoriaus rinkinių, Vilniaus dailės akademijos bibliotekos archyvo, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondų bei asmeninių archyvų.

Šiais metais būtume šventę 75-ąją menininko gimimo sukaktį. Deja, tenka minėti tik 20-ąsias jo išėjimo metines.

Paroda veiks iki gruodžio 19 d.